Šioje temoje išmoksi
- Atpažinti laivo tipus, dalis ir bortų kryptis.
- Atskirti korpuso stiprinimą nuo sandarios pertvaros.
- Paaiškinti, kaip apkrova keičia grimzlę ir antvandeninį bortą.
- Atskirti plūdrumą nuo stovumo ir saugiai paskirstyti žmones bei daiktus.
Pramoginių laivų tipai ir paskirtis
Laivo išvaizda nepasako visų jo galimybių. Laivus skiriame pagal paskirtį, judėjimo būdą, konstrukciją ir numatytas naudojimo sąlygas. Šios savybės padeda suprasti, kokio elgesio galima tikėtis vandenyje.
Telefone iliustraciją galima slinkti horizontaliai. Svarbios žymos paaiškintos tekstu žemiau.
Vienas korpusas
Kairėje – vieno korpuso motorinė valtis.
Katamaranas
Viduryje – du atskiri korpusai, sujungti viršutine konstrukcija.
RIB
Dešinėje – standus korpusas ir pripučiami bortai; tai skiriasi nuo vien pripučiamos valties.
Paskirtis ir judėjimo būdas
Pramoginiai laivai naudojami laisvalaikiui ir sportui. Šiame žinyne daugiausia nagrinėjame motorinį laivą, kurio judėjimą užtikrina variklis. Burinis laivas gali turėti pagalbinį variklį; irklavimas, burės ir variklis yra skirtingi judėjimo būdai. Laivo teisinės klasifikacijos ir jo statuso konkrečioje laivybos situacijoje nereikia spręsti vien iš išvaizdos: laivybos taisyklių taikymą mokysimės atskirai.
Korpusų sandara
Pagal korpuso sandarą galima skirti vieno korpuso laivus ir kelių korpusų laivus, pavyzdžiui, katamaranus. Pripučiama valtis ir valtis standžiu korpusu su pripučiamais bortais taip pat skiriasi konstrukcija. Pastaroji vadinama RIB: standus korpusas suteikia formą, o pripučiami bortai sudaro atskiras oro kameras. Nei korpusų skaičius, nei pripučiami bortai savaime negarantuoja saugaus plaukimo bet kokiomis sąlygomis.
Vandentalpinis ir glisuojantis režimas
Pagal judėjimo pobūdį skiriami vandentalpiniai, glisuojantys ir tarpinio tipo laivai. Vandentalpinis korpusas plaukdamas išstumia vandenį. Glisuojančio korpuso didesniu greičiu dalį svorio palaiko vandens tekėjimo sukuriama keliamoji jėga. Vien didelis variklis nereiškia, kad bet kuris korpusas tinkamas glisuoti.
Gamintojo sąlygos ir kategorija
Renkantis plaukimo sąlygas reikia žinoti konkretaus laivo gamintojo informaciją, apkrovos ribas ir dokumentuose nustatytas sąlygas. Projektavimo kategorija apibūdina projektavimo sąlygas; ji nėra laivavedžio kvalifikacija ar leidimas plaukti į bet kurį telkinį. Išsamų kategorijų ir teisės plaukti paaiškinimą rasi 14 temoje.
Praktinis pavyzdys
Dvi vienodo ilgio motorinės valtys turi skirtingą korpusą, apkrovos ribas ir gamintojo nurodytas sąlygas. Vienos valties keleivių skaičiaus negalima perkelti kitai vien todėl, kad jų ilgis vienodas.
Svarbiausia prisiminti
- Paskirtis, judėjimo būdas ir korpuso konstrukcija yra skirtingi klasifikavimo požymiai.
- Variklio galia neparodo visų laivo galimybių.
- Projektavimo kategorija ir laivavedžio kvalifikacija yra skirtingi dalykai.
Trumpos mokymosi užduotys
Tai mokymosi pratimai, ne oficialūs egzamino klausimai. Pasirink atsakymą ir perskaityk paaiškinimą.
Atsakyta 0 iš 4. Teisingai: 0.
Laivo dalys, kryptys ir pagrindiniai matmenys
Kairysis ir dešinysis bortai nustatomi žiūrint laivapriekio link. Šis susitarimas leidžia tiksliai kalbėti apie laivo dalis, nepriklausomai nuo to, kur pats stovi.
Telefone iliustraciją galima slinkti horizontaliai. Svarbios žymos paaiškintos tekstu žemiau.
Bortai
Žiūrint į laivapriekį: kairė lieka kairiuoju bortu, dešinė – dešiniuoju.
Vaterlinija ir grimzlė
Vaterlinija – vandens ir korpuso sankirta; grimzlė – panirimas žemiau jos.
Antvandeninis bortas
Aukštis nuo vandens iki atitinkamos denio krašto linijos; ne visas korpuso borto aukštis.
Pagrindinės laivo dalys
Laivapriekis yra priekinė laivo dalis, laivagalis – galinė. Bortai yra korpuso šonai, dugnas – jo apatinė dalis. Denis dengia korpusą ar jo dalį; nedidelės atviros valties vidaus grindų nereikėtų automatiškai vadinti uždaru vandeniui nelaidžiu deniu. Kylis yra išilginis apatinės korpuso dalies elementas; jo forma ir konstrukcija skirtinguose laivuose nevienoda. Triumas – žemiausios vidaus erdvės, kur gali kauptis vanduo; jo šalinimo sistemas aptarsime kitoje temoje.
Vaterlinija
Vaterlinija – vandens paviršiaus ir korpuso susikirtimo linija. Esama vaterlinija keičiasi pasikeitus apkrovai ir laivo padėčiai. Ant korpuso nudažyta juosta nebūtinai yra leistinos apkrovos žymė.
Grimzlė ir antvandeninis bortas
Pagrindiniai matmenys yra ilgis, plotis, grimzlė ir borto aukštis. Grimzlė apibūdina korpuso panirimą. Antvandeninis bortas – vertikalus atstumas nuo vandens paviršiaus iki atitinkamos denio krašto linijos. Tai ne visas borto aukštis nuo dugno.
Skirtingi matmenys dokumentuose
Dokumentuose gali būti nurodytas korpuso ilgis, bendras ilgis ar ilgis pagal vaterliniją. Jie nėra savaime vienodi. Taip pat gamintojas gali atskirai nurodyti grimzlę su pakeltu ir nuleistu varytuvu. Vertinant seklumą svarbu žinoti giliausiai panirusią laivo ar jo įrangos dalį, o ne vien korpuso grimzlę.
Praktinis pavyzdys
Stovėdamas laivapriekyje ir žiūrėdamas laivagalio link, kairįjį bortą matysi savo dešinėje. Borto pavadinimas nesikeičia, nes keičiasi tik tavo žiūrėjimo kryptis.
Svarbiausia prisiminti
- Bortų kryptys nustatomos žiūrint į laivapriekį.
- Vaterlinija priklauso nuo faktinės laivo padėties ir apkrovos.
- Korpuso grimzlė ir giliausiai panirusi įrangos dalis gali nesutapti.
Trumpos mokymosi užduotys
Tai mokymosi pratimai, ne oficialūs egzamino klausimai. Pasirink atsakymą ir perskaityk paaiškinimą.
Atsakyta 0 iš 4. Teisingai: 0.
Korpuso konstrukcija ir medžiagos
Korpusas suteikia laivui formą, laiko apkrovas ir atskiria vidaus erdves nuo vandens. Jo medžiaga svarbi, tačiau būklę lemia ir konstrukcija, sujungimai bei priežiūra.
Telefone iliustraciją galima slinkti horizontaliai. Svarbios žymos paaiškintos tekstu žemiau.
Kevalas ir stiprinimai
Išorinis kevalas atskiria nuo vandens, išilginiai bei skersiniai elementai padeda laikyti apkrovas.
Grindys ir denis
Kokpito grindys nėra automatiškai vandeniui nelaidus uždaras denis.
Pralaida ir pertvara
Pralaida – anga su jungtimi per korpusą. Tik sandarumui suprojektuota pertvara riboja užtvindymo plitimą.
Kevalas, stiprinimai ir pertvaros
Korpuso išorinį paviršių sudaro apkalas arba konstrukcinis kevalas. Jį gali stiprinti išilginiai ir skersiniai elementai. Pertvaros dalija vidaus erdves ir gali prisidėti prie standumo. Tik tam suprojektuota ir sandari pertvara laikoma vandeniui nelaidžia; paprasta daiktadėžės sienelė tokios funkcijos negarantuoja.
Korpuso medžiagos
Laivų statybai naudojama mediena, plienas, aliuminio lydiniai ir sintetinės ar kompozitinės medžiagos. Stiklo pluoštu armuotas plastikas yra pluošto ir dervos kompozitas. Medžiagos pasirinkimas susijęs su konstrukcija, mase, priežiūra ir naudojimu; negalima paskelbti vienos medžiagos geriausia visiems laivams.
Būklė ir konstrukciniai pažeidimai
Metalinėms konstrukcijoms aktuali korozija. Kompozitiniame korpuse svarbu vertinti įtrūkius ir sluoksnių pažeidimus, mediniame – medienos bei sujungimų būklę. Paviršiaus išvaizda ne visada atskleidžia konstrukcinio pažeidimo mastą, todėl vien pagal mažą matomą įbrėžimą negalima nuspręsti, kad pažeidimas nepavojingas.
Angos ir sandarumas
Vanduo gali patekti ne tik per pažeistą korpusą, bet ir per angas, jungtis bei pralaidas. Liukai, uždarymo įtaisai ir korpuso pralaidos yra bendros sandarumo sistemos dalis. Konkretaus laivo patikra ir remonto būdas turi remtis jo konstrukcija bei gamintojo instrukcija.
Praktinis pavyzdys
Po kontakto su kliūtimi matomas pažeidimas prie korpuso pralaidos. Vertinti reikia ir pačią pralaidą bei jos tvirtinimą, ne vien išorinės dangos būklę. Kosmetinis paviršiaus sutvarkymas nėra konstrukcijos patikros pakaitalas.
Svarbiausia prisiminti
- Ne kiekviena pertvara yra vandeniui nelaidi.
- Korpuso medžiaga nepasako visos konstrukcijos būklės.
- Sandarumas priklauso ir nuo angų, jungčių bei uždarymo įtaisų.
Trumpos mokymosi užduotys
Tai mokymosi pratimai, ne oficialūs egzamino klausimai. Pasirink atsakymą ir perskaityk paaiškinimą.
Atsakyta 0 iš 4. Teisingai: 0.
Plūdrumas, vandentalpa ir grimzlė
Laivas plūduriuoja, kai vandens keliamoji jėga atsveria jo svorį. Įlaipinus žmones ar įkrovus daiktus laivas turi išstumti daugiau vandens, todėl jo padėtis vandenyje pasikeičia.
Telefone iliustraciją galima slinkti horizontaliai. Svarbios žymos paaiškintos tekstu žemiau.
Vandentalpa
Viso laivo masė su esama apkrova; ne papildomos apkrovos limitas.
Didesnė apkrova
Tam pačiam ramiai plūduriuojančiam laivui reikia išstumti daugiau vandens.
Vandens tankis
Lygink tą pačią apkrovą: mažesnio tankio vandenyje reikia didesnio išstumto tūrio.
Archimedo dėsnis
Pagal Archimedo dėsnį panardintą kūną veikianti keliamoji jėga lygi išstumto vandens svoriui. Ramiai laisvai plūduriuojančio laivo vertikalių jėgų pusiausvyroje keliamoji jėga atsveria viso laivo svorį. Čia kalbame apie plūduriavimą, ne greito glisavimo dinamiką.
Masinė ir tūrinė vandentalpa
Masinė vandentalpa lygi viso laivo masei esant konkrečiai apkrovai; ji matuojama kilogramais ar tonomis. Tūrinė vandentalpa yra išstumto vandens tūris, matuojamas kubiniais metrais. Tai susiję, bet skirtingi dydžiai. Vandentalpa nėra vien keleivių ar bagažo masė ir nėra leidžiamos papildomos apkrovos sinonimas.
Papildoma apkrova
Įkrovus papildomą masę į tą patį laivą, vandentalpa padidėja. Laivas paprastai nugrimzta giliau, o jo antvandeninis bortas sumažėja. Kiek keičiasi grimzlė, priklauso nuo korpuso formos ir apkrovos paskirstymo. Nėra vienos visoms valtims tinkamos taisyklės „vienas žmogus – tiek centimetrų“.
Vandens tankis
Vandens tankis taip pat turi reikšmės. Tam pačiam laivui su ta pačia apkrova mažesnio tankio vandenyje reikia išstumti didesnį tūrį. Tačiau vien vandens tankiu negalima nustatyti saugaus pakrovimo: reikia laikytis konkretaus laivo leistinos apkrovos ir kitų nustatytų ribų.
Plūdrumo atsarga
Plūdrumo atsarga siejama su vandeniui nelaidžiu tūriu virš esamos vaterlinijos, kuris gali prisidėti laivui grimztant giliau. Plūdrumas ir sandarumas nereiškia, kad laivas negali apvirsti: stovumą aptarsime kitoje pamokoje.
Vienodos apkrovos palyginimas
Gėlas ir sūrus vanduo praktikoje. Lyginant tą patį laivą su ta pačia apkrova ir ramiai plūduriuojant, mažesnio tankio gėlame vandenyje jam reikia išstumti daugiau vandens negu tankesniame sūriame. Todėl jis paprastai plūduriuoja giliau. Lyginant grimzlę būtina vienodos apkrovos sąlyga: papildomai pakrautas laivas sūriame vandenyje gali turėti didesnę grimzlę negu lengvesnis gėlame.
Praktinis pavyzdys
Mokomasis laivas su esama apkrova sveria 900 kg ir ramiai plūduriuoja. Įlaipinus žmones, kurių bendra masė 160 kg, jo masinė vandentalpa tampa 1 060 kg. Tai aritmetinis pavyzdys, o ne patvirtinimas, kad konkrečiam laivui tokia papildoma apkrova leidžiama.
Svarbiausia prisiminti
- Masinė vandentalpa apima visą laivą ir jo apkrovą.
- Padidėjus apkrovai reikia išstumti daugiau vandens.
- Vandentalpa, grimzlė ir leistina papildoma apkrova yra skirtingos sąvokos.
Trumpos mokymosi užduotys
Tai mokymosi pratimai, ne oficialūs egzamino klausimai. Pasirink atsakymą ir perskaityk paaiškinimą.
Atsakyta 0 iš 4. Teisingai: 0.
Stovumas, pasvirimas, diferentas ir apkrovos paskirstymas
Stovumas padeda laivui priešintis pasvirimui ir grįžti link pusiausvyros. Jį veikia korpuso forma, apkrovos vieta ir laive judantys žmonės bei skysčiai.
Telefone iliustraciją galima slinkti horizontaliai. Svarbios žymos paaiškintos tekstu žemiau.
Krenas ir diferentas
Viršuje kairėje – pasvirimas į bortą; dešinėje – išilginė laikysena su didesne laivagalio grimzle.
Krovinio aukštis
Apačioje keičiama tos pačios masės vieta. Aukštai perkeltas svoris kelia svorio centrą.
Masė ir vieta
Net nepakitusi bendra masė gali pakeisti stovumą, jei žmonės ar daiktai persislenka.
Stovumo ribos
Stovumas – laivo gebėjimas, išvestam iš pusiausvyros, priešintis posvyriui ir, sumažėjus poveikiui, grįžti link pusiausvyros padėties. Tai nėra neribotas gebėjimas atsitiesti iš bet kurio kampo. Konkretaus laivo stovumo ribos priklauso nuo jo konstrukcijos, apkrovos ir užtvindymo galimybės.
Krenas ir diferentas
Pasvirimas į bortą, dar vadinamas krenu, yra skersinis posvyris. Diferentas nusako išilginį laivo pasvirimą ir siejamas su laivapriekio bei laivagalio grimzlių skirtumu. Nedidelis gamintojo numatytas diferentas gali būti įprasta laivo būsena; laivavedys neturi siekti išlyginti laivo ignoruodamas konkretaus modelio naudojimo sąlygas.
Svorio centras ir apkrovos vieta
Svorio centro vieta priklauso nuo laivo ir jo apkrovos masių išdėstymo. Aukštai perkeltas svoris, kitoms sąlygoms nesikeičiant, kelia svorio centrą ir paprastai mažina stovumo atsargą. Į vieną bortą perkelta apkrova gali sukelti pasvirimą, o didesnė apkrova laivagalyje – padidinti laivagalio grimzlę. Todėl svarbu ne tik bendras žmonių ar daiktų kiekis, bet ir jų vieta.
Laisvojo paviršiaus poveikis
Dalinis skysčio užpildymas tanke arba korpuse susikaupęs vanduo gali sukurti laisvojo paviršiaus poveikį: laivui pasvirus skystis persislenka ir pablogina stovumą. Tai papildoma priežastis nelaikyti triume susikaupusio vandens nereikšmingu. Bakų naudojimą reikia derinti su gamintojo instrukcija; ši pamoka nereiškia nurodymo visus bakus pripildyti iki viršaus.
Keleiviai ir pritvirtinti daiktai
Keleiviams skiriamos numatytos vietos, o daiktai tvirtinami taip, kad judėdami nepakeistų apkrovos paskirstymo. Į nurodytą žmonių skaičių telpanti grupė vis tiek gali viršyti masės ribą. Gamintojo ribos ir tinkamas svorio paskirstymas turi būti vertinami kartu.
Praktinis pavyzdys
Trys keleiviai susirenka prie vieno mažos valties borto pažiūrėti į vandenį. Bendra masė nepasikeičia, tačiau apkrova persislenka ir valtis pasvyra. Vadinasi, laivo padėtis gali pablogėti net nieko papildomai neįkrovus.
Svarbiausia prisiminti
- Stovumas ir plūdrumas nėra tas pats.
- Krenas – skersinis posvyris, diferentas – išilginė laikysena.
- Svarbi ir apkrovos masė, ir jos vieta.
- Judantys skysčiai gali pabloginti stovumą.
Trumpos mokymosi užduotys
Tai mokymosi pratimai, ne oficialūs egzamino klausimai. Pasirink atsakymą ir perskaityk paaiškinimą.
Atsakyta 0 iš 4. Teisingai: 0.
Oficialūs šaltiniai
Direktyva 2013/53/ES: I priedo A dalies 2.2, 2.5, 3.2, 3.6 punktai ↗
Literatūra ir programos atramos
Laivo sandaros ir teorijos atrama – LTSA rekomenduojamas vadovėlis „Jūrinė technologija. Laivo sandara“. Konstrukcijos, plūdrumo ir apkrovos reikalavimai nurodyti Direktyvos 2013/53/ES I priede. Mokomieji pavyzdžiai nepakeičia konkretaus laivo instrukcijos ir leistinų ribų.