Laivavedziams.lt
MOKYMOSI TEMA · 5 / 18

Navigacija, locija ir jūrlapiai

Perskaityk koordinates ir jūrlapį, suprask kursą bei gylio rodmenį. Suplanuok kelią įvertindamas srovę ir duomenų ribas.

Šioje temoje išmoksi

  • Perskaityti koordinates ir apskaičiuoti paprastą kelionės laiką.
  • Atskirti laivo kursą, pelengą ir faktinio judėjimo kryptį.
  • Patikrinti jūrlapio mastelį, legendą ir duomenų ribas.
  • Įvertinti gylio rodmens atskaitą, srovę ir maršruto atsargas.
POTEMĖ 5.1

Koordinatės, atstumas ir greitis

Vieta, atstumas ir greitis atsako į skirtingus klausimus: kur esame, kiek turime nuplaukti ir per kiek laiko tai padarysime.

Vieta, atstumas ir greitis

Koordinačių formatas

55° 30,000′ N = 55,50000° N. Minutės dalijamos iš 60, todėl 55,30000° yra kita platuma.

Vienetai

1 jūrmylė = 1 852 m; 1 kabeltovas = 185,2 m; 1 mazgas = 1 jūrmylė per valandą.

Kelionės laikas

3 jūrmylės ÷ 6 mazgai = 0,5 valandos = 30 minučių. Skaičiuojama pastovaus greičio žemės atžvilgiu sąlyga.

Koordinačių skaičius – formato pavyzdys, ne rekomenduojama plaukimo vieta.

Platuma, ilguma ir formatas

Platuma nusako vietą į šiaurę arba pietus nuo pusiaujo, ilguma – į rytus arba vakarus nuo pradinio meridiano. Lietuvoje įprastai matysime N (šiaurė) ir E (rytai). Koordinatės rašomos laipsniais, tačiau jų dalys gali būti pateiktos skirtingai: dešimtainiais laipsniais, laipsniais ir dešimtainėmis minutėmis arba laipsniais, minutėmis ir sekundėmis. Vienas laipsnis turi 60 minučių, viena minutė – 60 sekundžių. Žymėjimas turi būti perskaitytas prieš įvedant vietą į įrenginį.

Minutės ir dešimtainės dalys

Pavyzdžiui, 55° 30,000′ N ir 55,50000° N yra ta pati platuma. Tačiau 55,30000° N nėra tas pats, kas 55° 30′ N. Prie skaičių būtina išsaugoti N/S ir E/W, o perduodant pagalbai – aiškiai pasakyti naudojamą formatą. Tai tik formato pavyzdys, ne rekomenduojama plaukimo vieta.

Jūrmylė, kabeltovas ir mazgas

Jūrmylė yra 1 852 metrai. Kabeltovas – viena dešimtoji jūrmylės, arba 185,2 metro. Mazgas yra greitis: viena jūrmylė per valandą. Taigi 5 mazgai atitinka 9,26 km/h. Mazgo nereikia vadinti „mazgu per valandą“: laikas jau įtrauktas į jo reikšmę.

Kelias ir kelionės laikas

Kai greitis nekinta, kelias = greitis × laikas. Naudojant mazgus, laiką reikia išreikšti valandomis: 30 minučių yra 0,5 valandos. Kelionės laikas skaičiuojamas kelias ÷ greitis. Tai planavimo pagrindas, bet ne pažadas atvykti tiksliai: manevrai, sustojimai ir sąlygos pakeičia trukmę.

Greitis vandens ir žemės atžvilgiu

Įrenginys gali rodyti greitį vandens atžvilgiu arba žemės atžvilgiu (SOG). Pirmasis nusako judėjimą supančiame vandenyje, antrasis – faktinį judėjimą žemėlapio atžvilgiu. Srovė lemia, kad šie dydžiai gali nesutapti. Atvykimo laikui svarbus greitis maršruto kryptimi žemės atžvilgiu, o ne vien variklio apsukos.

Praktinis pavyzdys

Jei reikia nuplaukti 3 jūrmyles ir vidutinis greitis žemės atžvilgiu yra 6 mazgai, skaičiuojamas laikas yra 0,5 valandos – 30 minučių. Prie jo dar pridedamas laikas išplaukimui ir švartavimui.

Svarbiausia prisiminti

  • Jūrmylė yra atstumas, mazgas – greitis.
  • Koordinačių formatas ir krypties raidės yra skaičiaus dalis.
  • Greitis vandens ir žemės atžvilgiu gali skirtis.

Trumpos mokymosi užduotys

Tai mokymosi pratimai, ne oficialūs egzamino klausimai. Pasirink atsakymą ir perskaityk paaiškinimą.

1. 1 mazgas reiškia:
2. 55° 30′ N dešimtainiais laipsniais:
3. Per 20 minučių 6 mazgų greičiu nuplaukiama:
4. Srovėje SOG ir greitis vandens atžvilgiu:

Atsakyta 0 iš 4. Teisingai: 0.

Oficialūs šaltiniai

LTSA rekomenduojamas vadovėlis „Jūrinė technologija III. Laivybos pagrindai“: III.1.2–III.1.3 ir III.4.1 ↗

POTEMĖ 5.2

Kompasas, kursas ir pelengas

Laivo priekio kryptis, kryptis į objektą ir faktinio judėjimo kryptis gali būti trys skirtingi dalykai.

Telefone iliustraciją galima slinkti horizontaliai; žymų paaiškinimai pateikti tekstu žemiau.

Kompasas, kursas ir pelengas – mokomoji schema, ne navigacinis žemėlapis
Mokomoji schema, ne realus navigacinis žemėlapis. · Padidinti ↗

Laivo priekis

Vertikali rodyklė rodo kursą į šiaurę.

Objektas

Į tašką nukreipta įstrižainė rodo pelengą; atstumo ji nenustato.

Punktyrinė kryptis

COG rodo faktinį judėjimą žemės atžvilgiu. Pavyzdys iliustracinis, ne konkrečios srovės apskaičiavimas.

Kursas, pelengas ir kursinis kampas

Kursas apibūdina laivo išilginės ašies, nukreiptos į laivapriekį, kryptį pasirinktos šiaurės atžvilgiu. Pelengas yra kryptis nuo stebėtojo į objektą. Kursinis kampas matuojamas laivo priekio atžvilgiu; todėl pasukus laivą jis keičiasi net jeigu objektas išlieka toje pačioje vietoje.

Krypčių skalė ir šiaurė

Viso rato krypčių skalėje šiaurė yra 000° arba 360°, rytai – 090°, pietūs – 180°, vakarai – 270°. Kampai didėja pagal laikrodžio rodyklę. Tikrasis kursas ir tikrasis pelengas atskaitomi nuo geografinės šiaurės. Magnetinis kompasas orientuojasi pagal magnetinį lauką, todėl jo parodymas nebūtinai sutampa su tikrąja kryptimi.

Deklinacija ir deviacija

Magnetinė deklinacija yra kampas tarp tikrosios ir magnetinės šiaurės. Ji priklauso nuo vietos ir laiko. Deviacija yra paties laivo ir jo įrangos magnetinio poveikio kompasui paklaida; ji gali skirtis pagal kursą. Šios dvi pataisos nėra tas pats. Telefono, garsiakalbio ar metalinio daikto padėjimas šalia kompaso gali pakeisti rodmenį.

Pataisos ir ženklų susitarimas

Skaičiuojant pataisas būtina susitarti dėl ženklų. Jei rytinė pataisa laikoma teigiama, vakarinė neigiama, tuomet tikroji kryptis = kompasinė kryptis + deviacija + deklinacija; rezultatas perskaičiuojamas į 0–360° intervalą. Pataisos imamos iš konkrečiai vietai ir laikui tinkamo jūrlapio bei konkretaus kompaso deviacinės lentelės. Mokomasis skaičius nėra Lietuvos mastu pastovi pataisa.

COG ir laivo priekio kryptis

COG yra faktinio judėjimo kryptis žemės atžvilgiu, nustatoma pagal padėties kitimą. Vėjas ar srovė gali nunešti laivą į šoną: priekis nukreiptas į šiaurę, bet judama į šiaurės rytus. Todėl GPS judėjimo rodyklė ir magnetinio kompaso kryptis neturi būti laikomos tapačiomis. Labai lėtai judant iš padėties pokyčio apskaičiuotas COG gali būti nepastovus.

Pelengas ir vietos nustatymas

Pelengas naudingas stebint orientyrą ir savo padėtį. Vienas pelengas duoda kryptį į objektą, bet ne atstumą iki jo. Vietai nustatyti reikia papildomos informacijos, pavyzdžiui, antro atpažinto orientyro krypties; matavimo paklaida išlieka.

Praktinis pavyzdys

Mokomasis kompaso rodmuo yra 080°, deviacija +2°, deklinacija +5°. Pagal nurodytą ženklų susitarimą tikroji kryptis yra 087°. Šie skaičiai skirti skaičiavimo logikai, ne realaus kompaso nustatymui.

Svarbiausia prisiminti

  • Kursas nukreiptas pagal laivo priekį, pelengas – į objektą.
  • Deklinacija ir deviacija turi skirtingas priežastis.
  • COG gali nesutapti su laivo priekio kryptimi.

Trumpos mokymosi užduotys

Tai mokymosi pratimai, ne oficialūs egzamino klausimai. Pasirink atsakymą ir perskaityk paaiškinimą.

1. Pelengas pirmiausia parodo:
2. Laivas nukreiptas į šiaurę, bet srovė neša šonan:
3. Deklinacija ir deviacija:
4. Kompasas 080°, deviacija +2°, deklinacija +5° (E teigiama):

Atsakyta 0 iš 4. Teisingai: 0.

Oficialūs šaltiniai

LTSA rekomenduojamas vadovėlis „Jūrinė technologija III. Laivybos pagrindai“: III.2.1–III.2.4 ir III.2.7 ↗

GPS.gov: „How Accurate is GPS?“ ir „Why Does GPS Sometimes Show Me in the Wrong Place?“ ↗

POTEMĖ 5.3

Jūrlapio ir vidaus vandenų žemėlapio skaitymas

Navigacinis žemėlapis padeda vertinti saugų kelią. Turistinis žemėlapis ar gražus palydovinis vaizdas nebūtinai pateikia reikiamą informaciją.

Telefone iliustraciją galima slinkti horizontaliai; žymų paaiškinimai pateikti tekstu žemiau.

Jūrlapio ir vidaus vandenų žemėlapio skaitymas – mokomoji schema, ne navigacinis žemėlapis
Mokomoji schema, ne realus navigacinis žemėlapis. · Padidinti ↗

Legenda ir atskaitos

Perskaityk simbolius, gylio vienetus, atskaitos lygį ir koordinačių sistemą.

Izobata

Linija jungia vienodo pažymėto gylio vietas; skaičiai šiame vaizde iliustraciniai.

Duomenų kokybė

Priartinimas ekrane nesukuria naujų matavimų. Tikrink leidimą, pataisas ir matavimo patikimumą.

Jūrlapis, locija ir portalo žemėlapis

Jūrlapis pateikia navigacijai skirtą informaciją: krantus, gylius, kliūtis, navigacinius ženklus ir kitus duomenis. Locija papildo žemėlapį vietovės aprašymu: priėjimais, sąlygomis, uostais ir pavojais. Vidaus vandenyse naudojami tam telkiniui skirti navigaciniai žemėlapiai ir laivybos informacija. Portalo įleidimo vietų žemėlapis nėra navigacinio jūrlapio pakaitalas.

Mastelis ir duomenų detalumas

Mastelis 1:10 000 reiškia, kad 1 cm jūrlapyje atitinka 100 m vietovėje. Esant 1:100 000, tas pats centimetras atitinka 1 km. Didesnio mastelio jūrlapis (mažesnis vardiklis) įprastai leidžia pateikti daugiau vietos detalių. Vien priartinti ekrane smulkų ar menkai ištirtą žemėlapį nereiškia gauti naujų matavimo duomenų.

Legenda, atskaitos ir pataisos

Prieš naudojimą perskaitoma legenda, gylio vienetai, gylio atskaitos lygis, koordinačių sistema ir leidimo bei pataisų informacija. Elektroninis taškas turi būti lyginamas su tos pačios arba tinkamai suderintos koordinačių sistemos žemėlapiu. Senas leidinys gali nerodyti pasikeitusių kliūčių ar ženklų; oficialūs pranešimai laivavedžiams naudojami informacijai atnaujinti.

Izobatos ir kliūtys

Izobata jungia vienodo pažymėto gylio vietas. Atskirai pažymėti gyliai, uolos, nuolaužos ir povandeninės kliūtys tikrinamos kartu su legenda. Negalima spręsti apie saugumą vien iš mėlyno atspalvio: spalvų ribos ir ekrano nustatymai skiriasi. Farvateris yra laivybai skirtas kelias, tačiau jo gylis ir vietos ribojimai turi būti tikrinami atskirai.

Simbolis ir tikras ženklas

Navigacinių ženklų simboliai jūrlapyje nėra tas pats, kas iš laivo matomas ženklas. Ženklo tipą, spalvą ir šviesos charakteristiką perskaitome pagal legendą. Išsamias CEVNI ir IALA sistemų reikšmes nagrinėsime 11 temoje; jų nesujungiame į vieną universalią ženklų lentelę.

Viso maršruto peržiūra

Maršrutą planuojame aplenkiant pavojus su pagrįsta atsarga. Tiesė tarp dviejų taškų gali kirsti sausumą, seklumą ar draudžiamą zoną. Automatiškai pasiūlytas maršrutas taip pat peržiūrimas visame kelyje, ne vien pradžioje ir pabaigoje.

Praktinis pavyzdys

Iki prieplaukos ekrane atrodo likę vos keli šimtai metrų. Tačiau tiesus kelias kerta izobata apribotą seklumą. Pasirenkamas tinkamame navigaciniame žemėlapyje patikrintas priėjimas, o ne trumpiausia ekrano linija.

Svarbiausia prisiminti

  • Mastelio priartinimas nepagerina pradinio matavimo kokybės.
  • Perskaitoma legenda, vienetai, atskaitos ir pataisos.
  • Visa maršruto linija tikrinama dėl pavojų.

Trumpos mokymosi užduotys

Tai mokymosi pratimai, ne oficialūs egzamino klausimai. Pasirink atsakymą ir perskaityk paaiškinimą.

1. 2 cm masteliu 1:25 000 atitinka:
2. Priartinus žemėlapį ekrane:
3. Izobata jungia:
4. Automatinį maršrutą:

Atsakyta 0 iš 4. Teisingai: 0.

Oficialūs šaltiniai

LTSA rekomenduojamas vadovėlis „Jūrinė technologija III. Laivybos pagrindai“: III.6, III.7.1–III.7.3 ir III.7.6 ↗

ADMIRALTY: jūrlapių aktualinimas ↗

UKHO: matavimų kokybė ↗

POTEMĖ 5.4

Gylis, seklumos ir vietos nustatymas

Svarbus ne vien gylio skaičius. Reikia žinoti, nuo kur jis matuojamas ir kiek vietos lieka po giliausiai panirusia laivo dalimi.

Telefone iliustraciją galima slinkti horizontaliai; žymų paaiškinimai pateikti tekstu žemiau.

Gylis, seklumos ir vietos nustatymas – mokomoji schema, ne navigacinis žemėlapis
Mokomoji schema, ne realus navigacinis žemėlapis. · Padidinti ↗

Giliausia dalis

Pavyzdyje nuleistas variklis yra giliau nei korpusas. Panirimas 0,8 m.

Geometrinis skirtumas

1,5 m faktinis gylis − 0,8 m panirimas = 0,7 m atsarga.

Reali patikra

Bangos, apkrova, svyravimai ir duomenų paklaidos keičia situaciją; patikrink echoloto rodmens atskaitą.

Gylio atskaita ir vandens lygis

Jūrlapio gylis pateikiamas nuo jame nurodyto atskaitos lygio. Faktinis vandens lygis gali būti kitoks. Todėl jūrlapio skaičius savaime nėra šią minutę esantis vandens gylis. Jūroje ir vidaus vandenyse taikomos atskaitos bei vandens lygio informacija gali skirtis. Lietuvai negalima automatiškai perkelti kitos šalies potvynių lentelės.

Echoloto daviklis ir poslinkis

Echolotas matuoja atstumą pagal garso signalo kelią. Jo ekranas, priklausomai nuo nustatymų, gali rodyti gylį nuo daviklio, nuo vandens paviršiaus arba atsargą po pasirinkta laivo dalimi. Prieš remiantis rodmeniu reikia patikrinti daviklio vietą ir įvestą poslinkį. Vienodas skaičius skirtingai nustatytuose įrenginiuose gali turėti kitą reikšmę.

Geometrinė atsarga ir saugumo ribos

Atsarga po laivu yra atstumas iki dugno nuo giliausiai panirusios vertinamos dalies. Nedideliame laive ši dalis gali būti nuleistas pakabinamasis variklis. Jei faktinis gylis nuo paviršiaus yra 1,5 m, o giliausios dalies panirimas 0,8 m, geometrinis skirtumas yra 0,7 m. Tai dar ne patvirtinimas, kad plaukti saugu: veikia bangos, svyravimai, dugno nelygumai ir duomenų paklaidos. Universalaus visoms valtims saugaus centimetro skaičiaus nėra.

GNSS ir žemėlapio duomenys

GNSS – palydovinės vietos nustatymo sistemos; GPS yra viena jų. Imtuvas padeda nustatyti vietą, bet nenustato, ar prieš laivą nėra akmens. Jo duomenis riboja signalų užstojimas, imtuvo savybės ir kiti trikdžiai. Tiksliai parodytas taškas nepaverčia senų gylio duomenų tiksliais. Padėtį lyginame su atpažintais orientyrais, ženklais ir echoloto tendencija.

Vietos šuoliai ir papildoma patikra

Staigus nelogiškas vietos šuolis ar prieštaravimas matomiems orientyrams yra priežastis nepasikliauti vien ekranu. Vertinama laivo situacija, pasirenkamas sąlygas atitinkantis saugus veiksmas ir vieta tikrinama kitais būdais. Gedimo metu aklai tęsti suplanuotą liniją nėra vietos patikra.

Vandens spalvos ribos

Vandens spalvos pokytis gali paskatinti atidžiau vertinti vietą, tačiau jį sukelia ne vien sekluma: veikia dugno spalva, drumstumas ir apšvietimas. Ryškus pokytis gali būti susijęs su tėkmių riba, upės atneštomis sąnašomis ar artėjimu prie kranto ir seklumos. Priežastį reikia tikrinti, o ne laikyti spalvą vienareikšmiu ženklu. Tikro gylio iš spalvos vienos nenustatome.

Praktinis pavyzdys

Echolotas rodo 1,0 m nuo daviklio, o daviklis įrengtas 0,3 m žemiau paviršiaus. Jei papildomas poslinkis nenustatytas, gylis nuo paviršiaus būtų apie 1,3 m. Prieš skaičiuojant atsargą dar reikia žinoti giliausios laivo dalies panirimą.

Svarbiausia prisiminti

  • Patikrink, nuo kur echolotas rodo gylį.
  • Jūrlapio gylis ir dabartinis vandens gylis gali skirtis.
  • GNSS vieta negarantuoja saugaus dugno.
  • Vandens spalva yra užuomina, ne matavimo rezultatas.

Trumpos mokymosi užduotys

Tai mokymosi pratimai, ne oficialūs egzamino klausimai. Pasirink atsakymą ir perskaityk paaiškinimą.

1. Echolotas 1,0 m nuo daviklio, daviklis 0,3 m po paviršiumi, poslinkio nėra:
2. Geometrinė 0,7 m atsarga:
3. Ryškus vandens spalvos pokytis:
4. GNSS taškas tikslus, bet žemėlapio gyliai seni:

Atsakyta 0 iš 4. Teisingai: 0.

Oficialūs šaltiniai

LTSA rekomenduojamas vadovėlis „Jūrinė technologija III. Laivybos pagrindai“: III.3.1 ir III.5 ↗

GPS.gov: „How Accurate is GPS?“ ir „Why Does GPS Sometimes Show Me in the Wrong Place?“ ↗

UKHO EasyTide: „What is Chart Datum?“ – atskaitos principas, JK lygiai Lietuvai netaikomi ↗

POTEMĖ 5.5

Maršrutas, srovė ir dreifas

Laivas juda vandenyje, o pats vanduo gali judėti žemės atžvilgiu. Dėl to numatyta kryptis ir tikras kelias ne visada sutampa.

Telefone iliustraciją galima slinkti horizontaliai; žymų paaiškinimai pateikti tekstu žemiau.

Maršrutas, srovė ir dreifas – mokomoji schema, ne navigacinis žemėlapis
Mokomoji schema, ne realus navigacinis žemėlapis. · Padidinti ↗

A: laivas vandenyje

Judėjimo vandens atžvilgiu vektorius.

B: judantis vanduo

Srovės vektorius pridėtas prie A galo, kad būtų matoma sudėtis.

C: tikras kelias

Rezultatas nuo A pradžios iki B galo. Kryptis ir greitis vertinami kartu; ilgiai čia tik iliustraciniai.

Srovės ir vėjo kryptys

Srovė perneša laivą kartu su vandeniu. Dreifas čia reiškia šoninį nunešimą, kurį gali sukelti vėjas. Abu poveikiai priklauso nuo konkrečių sąlygų ir laivo. Vėjo kryptis meteorologijoje nusakoma iš kur jis pučia, o srovės kryptis – kur vanduo teka; šių susitarimų nesupainiojame.

Judėjimų sudėtis

Laivo judėjimą žemės atžvilgiu galima suprasti sudėjus judėjimą vandens atžvilgiu ir srovės judėjimą. Plaukiant 5 mazgais vandens atžvilgiu ir turint 1 mazgo tiesiai priešingą srovę, paprastame pastovaus judėjimo pavyzdyje gaunami 4 mazgai žemės atžvilgiu. Skersinė srovė keičia ne tik greitį, bet ir faktinio kelio kryptį. Tokio atvejo negalima spręsti tiesiog atimant du skaičius.

Kursas pasirinktam keliui

Kad liktume pasirinktoje kelio linijoje, gali reikėti laikyti laivo priekį kita kryptimi negu norimas kelias. Pataisa stebima pagal faktinę padėtį ir sąlygas; vieną kartą parinktas kampas netinka visam telkiniui ar pasikeitus vėjui. Kursą keičiame tik įvertinę aplinkinius laivus ir galiojančias taisykles.

Maršruto pasirengimas

Prieš išplaukiant parenkami pradžios, pabaigos ir tarpiniai taškai, patikrinami gyliai bei pavojai visoje atkarpoje. Įvertinamas oras, vietiniai ribojimai, degalų poreikis ir atsarga pagal konkretaus laivo sąnaudas, taip pat alternatyvi saugi sustojimo vieta. Maršrutas turi atitikti laivo galimybes ir laivavedžio kvalifikaciją; teisinius rajonus nagrinėsime 14 temoje.

Faktinė vieta ir XTE

Plaukiant periodiškai lyginama planuota ir faktinė vieta, likęs kelias, greitis, degalai bei sąlygos. Kelio kirtimo paklaida (XTE), jeigu ją rodo įrenginys, nusako šoninį nuokrypį nuo nustatytos atkarpos. Nedidelis nuokrypis savaime nereiškia saugumo: numatyta linija gali būti netinkama, o netoliese gali būti kliūtis.

Atskiras grįžimo planas

Grįžimo planas vertinamas atskirai. Jei išplaukiant padėjo srovė ar vėjas, grįžimas gali užtrukti ilgiau ir pareikalauti daugiau degalų. Mokymosi tikslas – pastebėti, kas pakeičia kelionę, o ne išmokti vieną visoms situacijoms tinkamą apsukų ar degalų procento taisyklę.

Praktinis pavyzdys

10 jūrmylių kelias 5 mazgų greičiu vandens atžvilgiu, esant pastoviai 1 mazgo priešinei srovei, truktų apie 2,5 valandos. Nesant srovės būtų 2 valandos. Tai supaprastintas pavyzdys be sustojimų ir kitų poveikių.

Svarbiausia prisiminti

  • Srovė ir vėjas gali pakeisti kelią bei kelionės trukmę.
  • Skersinį poveikį vertiname kaip krypties ir greičio uždavinį.
  • Tikrinamas visas maršrutas ir grįžimo galimybė.

Trumpos mokymosi užduotys

Tai mokymosi pratimai, ne oficialūs egzamino klausimai. Pasirink atsakymą ir perskaityk paaiškinimą.

1. 5 mazgai vandenyje ir 1 mazgo tiesiai priešinga srovė:
2. Skersinės srovės atveju:
3. Meteorologinis vėjas ir srovė nusakomi:
4. XTE mažas, bet suplanuota linija kerta seklumą:

Atsakyta 0 iš 4. Teisingai: 0.

Oficialūs šaltiniai

LTSA rekomenduojamas vadovėlis „Jūrinė technologija III. Laivybos pagrindai“: III.2, III.4 ir III.7.4–III.7.7 ↗

Literatūra ir programos atramos

Navigacijos pagrindai remiasi LTSA rekomenduojamu laivybos vadovėliu, UKHO ir GPS.gov informacija. Mokomosios schemos nerodo realių plaukimo vietų. Konkrečiai kelionei naudok aktualų navigacinį žemėlapį, jo legendą, vietos pranešimus ir savo įrangos instrukciją.

LTSA egzaminavimo informacija ↗

Ruošiama

Šis skyrius dar kuriamas. Dabar galite peržiūrėti pagrindinio puslapio prototipą.