Laivavedziams.lt
MOKYMOSI TEMA · 6 / 18

Hidrometeorologija

Suprask vėją, bangas, matomumą ir vandens lygį. Įvertink prognozę visai kelionei ir saugiam grįžimui.

Šioje temoje išmoksi

  • Perskaityti vėjo kryptį, vidutinį greitį ir gūsius.
  • Atskirti bangos aukštį, ilgį ir periodą.
  • Įvertinti matomumą ir vandens lygio poveikį maršrutui.
  • Sutikrinti prognozę su sąlygomis ir suplanuoti saugų grįžimą.
POTEMĖ 6.1

Vėjas, jo kryptis ir stiprumas

Vėjo kryptis pasako, iš kur jis pučia. Vidutinis greitis ir gūsiai padeda suprasti, kaip sąlygos gali pasikeisti net per trumpą laiką.

Telefone iliustraciją galima slinkti horizontaliai; žymų paaiškinimai pateikti tekstu žemiau.

Vėjas, jo kryptis ir stiprumas – mokomoji schema
Mokomoji schema, ne faktinė prognozė ar plaukimo ribų nustatymas. · Padidinti ↗

Kryptis

N žymėjimas reiškia vėją iš šiaurės į pietus; tai skiriasi nuo srovės krypties.

Vidutinis vėjas

5 m/s čia mokomasis pavyzdys; produkto vidurkinimo laiką tikrink paaiškinime.

Gūsiai

10 m/s gali veikti trumpam. Šie skaičiai nėra saugaus plaukimo riba.

Vėjo krypties susitarimas

Šiaurės vėjas pučia iš šiaurės į pietus. Pietvakarių vėjas pučia iš pietvakarių; jam priešinga kryptis – šiaurės rytai. Prognozės raidės N, E, S ir W atitinka šiaurę, rytus, pietus ir vakarus. Tai meteorologinis krypties susitarimas: srovė, priešingai, įvardijama pagal kryptį, į kurią teka vanduo.

Slėgis ir matavimo prietaisai

Vėjo susidarymą lemia atmosferos slėgio skirtumai, o kryptį ir greitį veikia Žemės sukimasis bei paviršius. Izobaros meteorologiniame žemėlapyje jungia vienodo slėgio vietas. Slėgį matuoja barometras, jo kitimą gali registruoti barografas. Anemometras matuoja vėjo greitį. Vien slėgio skaičius nepasako, ar konkrečiame telkinyje plaukti saugu.

Vienetai ir Boforto skalė

Greitis gali būti pateiktas m/s, km/h arba mazgais. 1 m/s = 3,6 km/h, o vienas mazgas ≈ 0,514 m/s. Boforto skalė vėjo stiprumą apibūdina balais; ji nėra nei slėgio, nei tiksliai kiekviename ežere susidarysiančių bangų skalė. Vandens paviršiaus vaizdas priklauso ir nuo vietos sąlygų.

Vidutinis vėjas ir gūsiai

Vidutinis vėjas ir gūsiai nėra vienodi rodikliai. Prognozė „5 m/s, gūsiai 10 m/s“ reiškia, kad trumpam vėjas gali būti gerokai stipresnis už vidutinį. Konkretaus produkto vidurkinimo laiką tikriname jo paaiškinime. Toks rodmuo nėra savaime leidimas plaukti mažai valčiai.

Brizas

Brizas – vietinis vėjas dėl nevienodo sausumos ir vandens įšilimo. Tipiniu jūrinio brizo atveju dieną vėjas pučia nuo vandens į labiau įšilusią sausumą, naktį gali pūsti nuo sausumos į vandenį. Tai būdingas principas, o ne pažadas, kad kiekvieną dieną kryptis apsivers: bendroji oro cirkuliacija gali jį nustelbti.

Škvalas ir artėjimo požymiai

Škvalas – staigus vėjo sustiprėjimas, dažnai susijęs su audros debesimi. Tamsėjantis dangus, artėjanti raibuliavimo juosta ar baltos keteros gali paskatinti įvertinti pavojų, bet vien šių požymių neužtenka tiksliai prognozei. Sąlygas stebime kartu su oficialiais perspėjimais; nelaukiame, kol stiprus vėjas pasieks valtį.

Praktinis pavyzdys

Prie miškingo kranto jaučiamas silpnas vėjas. Išplaukus į atvirą ežero dalį apsauga išnyksta ir gūsiai paveikia laivą labiau. Sąlygas reikia vertinti visam maršrutui, ne vien įleidimo vietoje.

Svarbiausia prisiminti

  • Vėjo kryptis – iš kur pučia.
  • Vertinami vidutinis greitis ir gūsiai.
  • Brizas ir škvalas – skirtingi reiškiniai.

Trumpos mokymosi užduotys

Tai mokymosi pratimai, ne oficialūs egzamino klausimai. Pasirink atsakymą ir perskaityk paaiškinimą.

1. Šiaurės vėjas pučia:
2. Anemometras matuoja:
3. Brizas ir škvalas:
4. 5 m/s, gūsiai 10 m/s:

Atsakyta 0 iš 4. Teisingai: 0.

Oficialūs šaltiniai

LTSA rekomenduojamas vadovėlis „Jūrinė technologija III. Laivybos pagrindai“: III.9.1–III.9.3 ↗

LHMT: oficialios prognozės ir stebėjimai ↗

LHMT „Ekstremalūs hidrometeorologiniai reiškiniai“: p. 46–47 – škvalas ir stiprus vėjas ↗

POTEMĖ 6.2

Bangos ir jų poveikis laivui

Vien bangos aukščio neužtenka. Svarbūs ir jos ilgis, periodas, kryptis bei tai, kaip su ja susitinka laivas.

Telefone iliustraciją galima slinkti horizontaliai; žymų paaiškinimai pateikti tekstu žemiau.

Bangos ir jų poveikis laivui – mokomoji schema
Mokomoji schema, ne faktinė prognozė ar plaukimo ribų nustatymas. · Padidinti ↗

Ilgis

Horizontalus atstumas tarp gretimų viršūnių; viršutinė matavimo linija.

Aukštis

Vertikalus skirtumas tarp įdubos ir viršūnės, ne vien virš vandens kylanti dalis.

Periodas

Laikas tarp viršūnių praėjimo pro tą patį tašką. Statiška schema rodo geometriją, ne tikrą prognozę.

Aukštis, ilgis ir periodas

Bangos viršūnė – aukščiausia jos dalis, įduba – žemiausia. Bangos aukštis matuojamas vertikaliai nuo įdubos iki viršūnės. Jis nėra vien viršūnės aukštis virš vidutinio vandens paviršiaus. Bangos ilgis – horizontalus atstumas tarp gretimų viršūnių arba gretimų įdubų. Periodas – laikas tarp dviejų gretimų viršūnių praėjimo pro tą patį tašką.

Vėjas ir atviro vandens atstumas

Vėjo bangų dydį veikia vėjo stiprumas, jo veikimo trukmė ir atviro vandens atstumas, kuriuo jis pučia. Todėl to paties vėjo metu užuovėjos įlankoje ir kitame didelio telkinio gale vaizdas gali skirtis. Nuo kito laivo atsiradusi banga gali pasiekti ir vietą, kur vietinio vėjo beveik nėra.

Bangos poveikis laivui

Trumpa ir stati banga gali sukelti dažnus smūgius. Ilgesnė banga tokio pat aukščio laivą veikia kitaip. Šoninė banga gali didinti svyravimą į bortus, priešpriešinė – išilginį supimą ir smūgius. Reakcija priklauso nuo laivo konstrukcijos, greičio bei apkrovos; čia nenustatome visiems laivams tinkamo greičio ar vieno saugaus kurso į bangą.

Reikšmingasis bangų aukštis

Jūrinėje prognozėje reikšmingasis bangų aukštis paprastai apibūdina aukščiausio bangų trečdalio vidutinį aukštį. Tai nėra didžiausios galimos bangos riba. Atskiros bangos gali būti aukštesnės. Perskaitome konkretaus prognozės produkto apibrėžimą ir neinterpretuojame, pavyzdžiui, 0,5 m prognozės kaip garantijos, kad didesnės bangos nebus.

Sekluma, srovė ir atspindžiai

Seklėjant ir prie kliūčių bangos gali pakisti ar lūžti; prieš bangų sklidimą tekanti srovė gali jas statinti. Atspindžiai nuo krantinės ir kelių krypčių bangavimas taip pat apsunkina mažo laivo judėjimą. Gamintojo projektavimo sąlygos, tikra laivo būklė ir laivavedžio gebėjimai vertinami kartu.

Praktinis pavyzdys

Dvi prognozės rodo tą patį bangų aukštį, tačiau vienoje periodas trumpesnis. Nereikia manyti, kad plaukimas bus vienodai patogus ar saugus: trumpesnės bangos gali reikšti dažnesnius smūgius.

Svarbiausia prisiminti

  • Aukštis matuojamas vertikaliai, ilgis – horizontaliai.
  • Periodas matuojamas laiku, ne atstumu.
  • Prognozuojamas aukštis nebūtinai yra didžiausios bangos riba.

Trumpos mokymosi užduotys

Tai mokymosi pratimai, ne oficialūs egzamino klausimai. Pasirink atsakymą ir perskaityk paaiškinimą.

1. Bangos aukštis matuojamas:
2. Bangos periodas:
3. Reikšmingasis aukštis yra:
4. Vienodas aukštis, skirtingas periodas:

Atsakyta 0 iš 4. Teisingai: 0.

Oficialūs šaltiniai

LTSA rekomenduojamas vadovėlis „Jūrinė technologija III. Laivybos pagrindai“: III.9.1 ir III.10.3 ↗

LHMT: oficialios prognozės ir stebėjimai ↗

NWS Marine Definitions: Crest, Fetch, Significant Wave Height ir Squall ↗

POTEMĖ 6.3

Rūkas, krituliai ir matomumas

Blogas matomumas riboja laiką pastebėti pavojų. Jį gali pabloginti ne vien rūkas, bet ir liūtis, sniegas ar kitos sąlygos.

Ką matomumas pakeičia praktikoje?

Rūkas ar stipri liūtis

Laivas ir kliūtys gali pasirodyti vėliau. GNSS vieta neparodo visko, kas yra priešais.

Tamsa

Tai nėra savaime meteorologinis ribotas matomumas, tačiau stebėjimo sąlygas ir greitį reikia įvertinti.

Kritulių radaro vaizdas

Tikrink duomenų laiką ir zonos judėjimą. Vaizdas nėra kiekvieno būsimo žaibo ar gūsio garantija.

Konkrečios laivybos pareigos ir signalai aptarti 8 ir 10 temose.

Rūko susidarymas

Rūkas susidaro iš prie paviršiaus ore pakibusių smulkių vandens lašelių; jis blogina matomumą. Drėgmė, oro ir vandens temperatūrų skirtumai bei vėjas lemia jo susidarymą ir sklaidą. Prognozę tikriname, bet nelaukiame, kad paprasta taisyklė apie saulę garantuotų rūko išsisklaidymą.

Ribotas matomumas ir tamsa

Ribotas matomumas laivybos taisyklėse siejamas su rūku, migla, sniegu, stipriu lietumi ir panašiais reiškiniais. Tamsa savaime nėra tas pats kaip meteorologinis ribotas matomumas. Tačiau naktį pastebėti kliūtis sunkiau ir tai vis tiek vertinama pasirenkant saugų greitį. Konkrečius veiksmus bei signalus pagal COLREG arba CEVNI mokysimės 8 ir 10 temose.

Matomumo vertinimas

Matomumą vertiname pagal patikimai žinomus objektus ir atstumus, o ne vien pagal miglotą pojūtį, kad krantas „dar matosi“. Pakitęs apšvietimas, lietus ant stiklo ir purslai gali dar labiau apsunkinti stebėjimą. Jei objektas nematomas, tai nebūtinai reiškia, kad jo nėra.

Perkūnija ir radarų ribos

Perkūnijos debesys gali atnešti stiprius gūsius, liūtį, krušą ir žaibą. Kritulių radaras padeda stebėti kritulių zonas, tačiau tai nėra kiekvieno žaibo ar būsimo gūsio vietos garantija. Vaizdo laiką ir prognozės atnaujinimą reikia patikrinti; senas ekranas nerodo dabartinės situacijos.

Plaukimo plano peržiūra

Pablogėjus sąlygoms peržiūrime plaukimo planą, laivo kontrolę ir saugaus sustojimo galimybę. Sprendimas grįžti neturi būti atidedamas vien todėl, kad tikslas arti. GNSS rodo vietą, bet nepakeičia stebėjimo ir neparodo visų laivų ar plūduriuojančių kliūčių.

Praktinis pavyzdys

Ekrane maršrutas aiškus, tačiau liūtis uždengia krantą ir ženklus. Navigacijos taškas lieka matomas telefone, bet aplinkos stebėjimo galimybės suprastėja – plaukimo sąlygos pasikeitė.

Svarbiausia prisiminti

  • Tamsa ir ribotas matomumas nėra tapačios sąvokos.
  • Radarų ir prognozių vaizdai turi savo laiką bei ribas.
  • Ekrano maršrutas nepakeičia aplinkos stebėjimo.

Trumpos mokymosi užduotys

Tai mokymosi pratimai, ne oficialūs egzamino klausimai. Pasirink atsakymą ir perskaityk paaiškinimą.

1. Tamsa ir meteorologinis ribotas matomumas:
2. GNSS rodo vietą rūke:
3. Kritulių radaro vaizdas:
4. Liūtis paslepia orientyrus:

Atsakyta 0 iš 4. Teisingai: 0.

Oficialūs šaltiniai

LTSA rekomenduojamas vadovėlis „Jūrinė technologija III. Laivybos pagrindai“: III.9.1–III.9.3 ↗

LHMT: oficialios prognozės ir stebėjimai ↗

COLREG INTERNATIONAL: 3(l) taisyklė – riboto matomumo sąvoka (USCG) ↗

POTEMĖ 6.4

Vandens lygis, srovės ir telkinio ypatumai

Vandens lygis keičia gylį ir priėjimą prie krantinės. Srovė keičia laivo judėjimą, net jeigu variklio apsukos nekinta.

Telefone iliustraciją galima slinkti horizontaliai; žymų paaiškinimai pateikti tekstu žemiau.

Vandens lygis, srovės ir telkinio ypatumai – mokomoji schema
Mokomoji schema, ne faktinė prognozė ar plaukimo ribų nustatymas. · Padidinti ↗

Ankstesnis lygis

Punktyrinė linija – žemesnis vandens paviršius.

Pakilęs lygis

Ištisinė turkio linija – aukštesnis paviršius; tarpas iki tilto sumažėjo.

Du atstumai

Tikrink ir gylį po laivu, ir laisvą aukštį virš jo. Stoties centimetrai nėra tiesioginis vietos gylis.

Stoties rodmens atskaita

Vandens lygis – vandens paviršiaus aukštis pasirinktos atskaitos atžvilgiu. Hidrologinės stoties rodmuo centimetrais nėra automatiškai gylis po tavo laivu. Norint jį panaudoti navigacijai, reikia žinoti atskaitą ir ryšį su konkrečios vietos gyliais. Skirtingų stočių skaičių negalima tiesiog palyginti neįvertinus jų atskaitų.

Vietos vandens sąlygos

Upėse lygį ir srovę veikia krituliai, sniego tirpsmas ir vandens reguliavimas. Tvenkinyje gali veikti užtvankos režimas; prie kranto, tilto ar susiaurėjimo srovė gali skirtis nuo bendro telkinio vaizdo. Jūroje ir mariose vandens lygį taip pat veikia vėjas bei atmosferos sąlygos. Lietuvos telkiniams negalima automatiškai taikyti kitų jūrų potvynių dydžių.

Srovės kryptis

Srovės kryptis nusako, kur teka vanduo. Laivo kelias žemės atžvilgiu priklauso nuo judėjimo vandens atžvilgiu ir srovės. Žemėlapio rodyklė yra duomuo, kurio vietą, laiką ir reikšmę reikia suprasti; ji nepažada vienodos srovės visoje akvatorijoje. Skaičiavimo pavyzdžiai pateikti 5.5 potemėje.

Gylis ir tarpas iki tilto

Nukritus lygiui anksčiau įveikta vieta gali tapti per sekli. Pakilus lygiui mažėja tarpas iki tilto; keičiasi priėjimas ir švartavimo lynų padėtis. Todėl daugiau vandens savaime nereiškia, kad visi maršruto pavojai sumažėjo. Vertinamas ir gylis po laivu, ir laisvas aukštis virš jo.

Spalva ir vandens tankis

Vandens spalvos pokytį gali lemti dugnas, drumstumas, apšvietimas ar skirtingų vandens masių sandūra. Tai stebėjimo užuomina, o ne patvirtintas seklumos ar srovės greičio matavimas. Vandens spalvos vertinimo ribos aptartos 5.4 potemėje. Gėlo ir sūraus vandens tankio poveikis grimzlei – 1.4 potemėje.

Praktinis pavyzdys

Po lietaus vandens lygis pakilo. Po laivu vietos daugiau, tačiau iki žemo tilto liko mažesnis tarpas. Prieš plaukiant tikrinami abu atstumai, o ne tik echolotas.

Svarbiausia prisiminti

  • Stoties vandens lygis nėra tiesioginis vietos gylis.
  • Srovės kryptis nusako, kur teka vanduo.
  • Pakilęs lygis sumažina tarpą iki tilto.

Trumpos mokymosi užduotys

Tai mokymosi pratimai, ne oficialūs egzamino klausimai. Pasirink atsakymą ir perskaityk paaiškinimą.

1. Hidrologinės stoties 150 cm rodmuo:
2. Vandens lygiui pakilus, tarpas iki tilto:
3. Srovės kryptis nusakoma:
4. Vandens spalvos pokytis:

Atsakyta 0 iš 4. Teisingai: 0.

Oficialūs šaltiniai

LTSA rekomenduojamas vadovėlis „Jūrinė technologija III. Laivybos pagrindai“: III.10.3 ir III.7.4 ↗

LHMT: oficialios prognozės ir stebėjimai ↗

POTEMĖ 6.5

Prognozės ir sprendimas plaukti

Prognozė naudinga tik tada, kai patikriname tinkamą vietą, laiką ir rodiklius. Miesto temperatūros neužtenka plaukimo planui.

Telefone iliustraciją galima slinkti horizontaliai; žymų paaiškinimai pateikti tekstu žemiau.

Prognozės ir sprendimas plaukti – mokomoji schema
Mokomoji schema, ne faktinė prognozė ar plaukimo ribų nustatymas. · Padidinti ↗

Kryptis iš NW

Kotas rodo pusę, iš kurios pučia vėjas. Tai ne vėjo judėjimo rodyklė.

10 + 5 = 15 mazgų

Viena ilga ir viena trumpa plunksna. Trikampis įprastoje mazgų sistemoje reiškia 50 mazgų.

Debesuotumas

Šio stoties modelio atviras apskritimas reiškia giedrą; debesuotumą gali rodyti jo užpildymas. Kitos grafinės sistemos tikrinamos legendoje.

Visa kelionė ir perspėjimai

Prieš išplaukiant tikriname oficialią prognozę ir perspėjimus, tinkamus visam maršrutui bei grįžimo laikui. Svarbūs vėjo kryptis, vidutinis greitis ir gūsiai, bangavimas, matomumas, krituliai, perkūnija bei telkinio vandens sąlygos. Vien saulės simbolis neparodo bangų ar vėjo rizikos.

Prognozės laikas, vieta ir vienetai

Patikriname prognozės sudarymo ir galiojimo laiką, vietą, laiko juostą bei vienetus. Jei nurodyta UTC, Lietuvos vietinis laikas priklauso nuo taikomo sezoninio laiko. Lentelę skaitome su jos paaiškinimu. Kelių dienų prognozė nėra tokio pat tikslumo pažadas kaip artimiausios valandos stebėjimas.

Vėjo simbolis ir debesuotumas

Meteorologinio žemėlapio vėjo simbolio kotas paprastai nukreiptas į pusę, iš kurios pučia vėjas. Įprastoje mazgais pažymėtoje sistemoje ilga plunksna reiškia 10 mazgų, trumpa – 5, trikampis – 50. Apskritimo užpildymas gali rodyti debesuotumą. Tačiau simbolio sistemos ir vienetai tikrinami legendoje: kito produkto grafinė rodyklė nebūtinai turi tą pačią reikšmę. Mokomasis 15 mazgų simbolis su šiaurės vakarų kryptimi reiškia vėją iš šiaurės vakarų, o ne į šiaurės vakarus.

Prognozė ir faktinės sąlygos

Prognozę lyginame su faktiniu vaizdu prie vandens. Užuovėja gali slėpti atviro telkinio sąlygas, o vietinis audros debesis – pabloginti situaciją greičiau negu bendras dienos aprašymas. Keli šaltiniai padeda pastebėti skirtumus, bet nesuteikia pagrindo ignoruoti oficialų perspėjimą.

Laivas, įgula ir alternatyva

Sprendžiant, ar plaukti, vertinami konkretus laivas, apkrova, techninė būklė, laivavedžio patirtis ir žmonės laive. Nėra vieno visiems laivams tinkamo vėjo skaičiaus. Gamintojo projektavimo kategorija taip pat nėra įpareigojimas plaukti jos ribinėmis sąlygomis. Planuojame saugią alternatyvą ir stebime pokyčius kelionės metu.

Vietinė radijo informacija

Klaipėdos uosto vietiniai radijo kanalai ir šaukiniai tikrinami pagal aktualią uosto informaciją ir nagrinėjami 13 temoje. Radijo kanalą ir informacijos teikimo tvarką tikrink pagal aktualias uosto nuorodas, ne vien ankstesnius užrašus.

Praktinis pavyzdys

Ryte sąlygos atrodo tinkamos, bet grįžimo metu prognozuojami stiprėjantys gūsiai ir perkūnija. Vertinama visa kelionė; išplaukimo valandos oras nėra pakankamas pagrindas planui.

Svarbiausia prisiminti

  • Tikrinama vieta, laikas, vienetai ir perspėjimai.
  • Vertinamas visas maršrutas bei grįžimas.
  • Orlapio simboliai skaitomi pagal legendą.

Trumpos mokymosi užduotys

Tai mokymosi pratimai, ne oficialūs egzamino klausimai. Pasirink atsakymą ir perskaityk paaiškinimą.

1. Vėjo simbolyje ilga ir trumpa plunksna (mazgų legenda):
2. Kotas nukreiptas į NW:
3. Saulė ir 20 °C programėlėje:
4. Grįžtant numatoma perkūnija:

Atsakyta 0 iš 4. Teisingai: 0.

Oficialūs šaltiniai

LTSA rekomenduojamas vadovėlis „Jūrinė technologija III. Laivybos pagrindai“: III.9.2–III.9.3 ↗

LHMT: oficialios prognozės ir stebėjimai ↗

NWS: Information about wind barbs – krypties kotas, 5/10/50 mazgų žymos ↗

NOAA/NWS Surface Observations: stoties modelis, debesuotumo apskritimas ir vėjo kotas ↗

Literatūra ir programos atramos

Sąvokos paaiškintos pagal LTSA rekomenduojamą vadovėlį, LHMT ir oficialią NWS informaciją. Mokomieji skaičiai nėra saugaus plaukimo ribos. Kelionei tikrink aktualias LHMT prognozes, perspėjimus, vandens sąlygas ir savo laivo dokumentus.

LTSA egzaminavimo informacija ↗

Ruošiama

Šis skyrius dar kuriamas. Dabar galite peržiūrėti pagrindinio puslapio prototipą.